Erohusat artihkkala «Turku» veršuvnnaid gaskkas
Sisdoallu sihkkojuvvon Sisdoallu lasihuvvon
+kat |
Čoahkkáigeassu váilu |
||
Gurgadas 17: | Gurgadas 17: | ||
| eará = |
| eará = |
||
}} |
}} |
||
[[Fiila:Autumn in Turku.jpg|thumb|200px|left|[[Turku duopmogirku]] lea Suoma |
[[Fiila:Autumn in Turku.jpg|thumb|200px|left|[[Turku duopmogirku]] lea Suoma nationálagirku man birra Turku gávpot lea huksejuvvon 1300-logu rájes.]] |
||
[[Fiila:Turku Aura River Summer.jpg|thumb|240px|left|Turku guovddáža čađa golgá Aura-johka.]] |
[[Fiila:Turku Aura River Summer.jpg|thumb|240px|left|Turku guovddáža čađa golgá Aura-johka.]] |
||
'''Turku''' ({{g-sv|Åbo}}) lea [[Suopma|Suoma]] viđadin stuorimus ja buot boarráseamos gávpot. Gávpot lea vuođđuduvvon 1200-logus Varsinais-Suoma eanangoddái, Aura-joga njálbmái. Turku leamaš máŋgga |
'''Turku''' ({{g-sv|Åbo}}) lea [[Suopma|Suoma]] viđadin stuorimus ja buot boarráseamos gávpot. Gávpot lea vuođđuduvvon 1200-logus Varsinais-Suoma eanangoddái, Aura-joga njálbmái. Turku leamaš máŋgga čuohtejagi áiggi, gitta 1840-jagiide, Suoma stuorimus gávpot, ja jagiin 1809–1812 dat lei [[Suoma stuorrafurstariika|Suoma stuorrafurstariikka]] oaivegávpot. Turkus lea ain guovddáš mearkkašupmi Suoma kultur- ja industriijaeallimii ja dat lea Máttaoarje-Suoma guovlluhálddahusvirgedoaimmahaga guovddáš ja Varsinais-Suoma oaivegávpot. Dasa lassin Turkus lea Suoma evaŋgelalaš-luteralaš girku árkabismastuollu. Dan rádjegielddat leat [[Aura]], [[Kaarina]], [[Lieto]], [[Parainen]], [[Mynämäki]], [[Naantali]], [[Nousiainen]], [[Pöytyä]], [[Raisio]] ja [[Rusko]]. |
||
== Liŋkkat == |
== Liŋkkat == |
Veršuvdna borgemánnu 10 b. 2021 dii. 19.19
Dán artihkkalis dáidet leat čállinmeattáhusat. Jus háliidat, de divo daid ja váldde eret dan málle. Giitu!
Turku gávpot
| |
---|---|
Riika | Suopma |
Eanangoddi | Varsinais-Suoma eanangoddi |
Guovlogielda | Turku guovlugielda |
Viidodat | 306,41 km² |
Olmmošlohku | 175 279 (2015) |
Giella | suomagiella |
Politihkka | |
Sátnejođiheaddji | Aleksi Randell |
|
|
Turku (ruoŧagillii: Åbo) lea Suoma viđadin stuorimus ja buot boarráseamos gávpot. Gávpot lea vuođđuduvvon 1200-logus Varsinais-Suoma eanangoddái, Aura-joga njálbmái. Turku leamaš máŋgga čuohtejagi áiggi, gitta 1840-jagiide, Suoma stuorimus gávpot, ja jagiin 1809–1812 dat lei Suoma stuorrafurstariikka oaivegávpot. Turkus lea ain guovddáš mearkkašupmi Suoma kultur- ja industriijaeallimii ja dat lea Máttaoarje-Suoma guovlluhálddahusvirgedoaimmahaga guovddáš ja Varsinais-Suoma oaivegávpot. Dasa lassin Turkus lea Suoma evaŋgelalaš-luteralaš girku árkabismastuollu. Dan rádjegielddat leat Aura, Kaarina, Lieto, Parainen, Mynämäki, Naantali, Nousiainen, Pöytyä, Raisio ja Rusko.
Liŋkkat
Varsinais-Suoma eanangotti gielddat | |
Aura - Kaarina - Kemiönsaari - Koski Tl - Kustavi - Laitila - Lieto - Loimaa - Marttila - Masku - Mynämäki - Naantali - Nousiainen - Oripää - Paimio - Parainen - Pöytyä - Pyhäranta - Raisio - Rusko - Salo - Sauvo - Somero - Taivassalo - Turku - Uusikaupunki - Vehmaa |