Akkusatiiva
Akkusatiiva lea nominatiiva-akkusatiiva-gielaid nomeniid kásus. Dáin gielain akkusatiiva almmuha, ahte sátni lea transitiivavearbba objeaktan.
Davvisámegiela akkusatiiva[rievdat | rievdat wikiteavsttain]
Davvisámegielas akkusatiiva lea seamma hápmi go genetiivvas. Jos definere kásusa morfologalaš davvisámegielas ii leat go guokte grammatihkalaš kásusa: nominatiiva ja genitiiva, nie ahte davvisámegiela objeakta lea genitiivvas. Substantiivvat sojahuvvojit dušše ovttaid- ja máŋggaidloguin, muhto persovdnapronomenat sojahuvvojit maiddái guvttiidlogus. Máŋggaidlogu geažus lea -i- ja akkusatiivva geažus, -d dahjege ovttas máŋggaidlogu akkusatiivva geažus lea -id[1]:
Substantiivvat[rievdat | rievdat wikiteavsttain]
ovttaidlohku | máŋggaidlohku | |
---|---|---|
Bárrastávvalsubstantiiva | máná | mánáid |
Bárahisstávvalsubstantiiva | beatnaga | beatnagiid |
Kontrakšuvdnasubstantiiva | bohcco | bohccuid |
Persovdnapronomenat[rievdat | rievdat wikiteavsttain]
Persovdna ja lohku | Nominatiiva | Akkusatiiva |
---|---|---|
1. ovttaidlohku | mun | mu |
2. ovttaidlohku | don | du |
3. ovttaidlohku | son | su |
1. guvttiidlohku | moai | munno |
2. guvttiidlohku | doai | dudno |
3. guvttiidlohku | soai | sudno |
1. máŋggaidlohku | mii | min |
2. máŋggaidlohku | dii | din |
3. máŋggaidlohku | sii | sin |
Dárogiela akkusatiiva[rievdat | rievdat wikiteavsttain]
Dárogielas akkusatiiva gávdno dušše pronomena sojaheamis. Pronomen lea akkusatiivvas go vearbba preposišuvnna objeaktan
- Eg ser deg "Mun oainnán du"
- Eg kjem til deg "Mun boađán du lusa"
Substantiivvain ja numerálain lea čađat seammá hápmi, vaikko livččii makkár funkšuvdna cealkkagis.
Geahča maid[rievdat | rievdat wikiteavsttain]
- Mu uhca giellaoahpas (RTF)
Gáldut[rievdat | rievdat wikiteavsttain]
- ↑ Substantiivvat: Kásus : Akkusatiiva 02.07.2012 17:59:03: Romssa universitehta: Giellatekno. Čujuhuvvon 24.05.2013.