Erohusat artihkkala «Helsset» veršuvnnaid gaskkas
Sisdoallu sihkkojuvvon Sisdoallu lasihuvvon
Čoahkkáigeassu váilu |
Čoahkkáigeassu váilu |
||
Gurgadas 19: | Gurgadas 19: | ||
[[Fiila:Helsinki 25.01464E 60.23290N.jpg|thumb|Satellihttagovva Helssegis]] |
[[Fiila:Helsinki 25.01464E 60.23290N.jpg|thumb|Satellihttagovva Helssegis]] |
||
[[Fiila:HelsinkiMontage NoEffects.jpg|thumb]] |
[[Fiila:HelsinkiMontage NoEffects.jpg|thumb]] |
||
'''Helsset''' ({{g-fi|Helsinki}}, {{g-sv |
'''Helsset''' ({{g-fi|Helsinki}}, {{g-sv|Helsingfors}}) lea [[Suopma|Suoma]] oaivegávpot. Dan rádjegielddat leat [[Espoo]], [[Vantaa]] ja [[Sipoo]]. |
||
== Gilit == |
== Gilit == |
Veršuvdna suoidnemánnu 31 b. 2019 dii. 16.05
Dán artihkkalis dáidet leat čállinmeattáhusat. Jus háliidat, de divo daid ja váldde eret dan málle. Giitu!
Helsset
| |
---|---|
Riika | Suopma |
Eanangoddi | Uusimaa eanangoddi |
Guovlogielda | Helssega guovlogielda |
Vuođđudanjahki | 1550 |
Viidodat | 215,12 km² |
Olmmošlohku | 630 752 (2016) |
Giella |
suomagiella (80,8 %) ruoŧagiella (5,8 %) |
Politihkka | |
Sátnejođiheaddji | Jussi Pajunen |
|
|
Helsset (suomagillii: Helsinki, ruoŧagillii: Helsingfors) lea Suoma oaivegávpot. Dan rádjegielddat leat Espoo, Vantaa ja Sipoo.
Gilit
- Eteläinen suurpiiri: 1. Kruununhaka | 2. Kluuvi | 3. Kaartinkaupunki | 4. Kamppi | 5. Punavuori | 6. Eira | 7. Ullanlinna | 8. Katajanokka | 9. Kaivopuisto | 13. Etu-Töölö | 14. Taka-Töölö | 20. Länsisatama (Ruoholahti; Salmisaari; Lapinlahti; Jätkäsaari; Hernesaari) | 31. Lauttasaari (Kotkavuori; Vattuniemi; Myllykallio; Koivusaari) | 52. Suomenlinna
- Läntinen suurpiiri: 15. Meilahti | 16. Ruskeasuo (Vanha Ruskeasuo; Pikku Huopalahti) | 18. Laakso | 29. Haaga (Etelä-Haaga; Kivihaka; Pohjois-Haaga; Lassila) | 30. Munkkiniemi (Vanha Munkkiniemi; Kuusisaari; Lehtisaari; Munkkivuori; Niemenmäki; Talinranta) | 32. Konala | 33. Kaarela (Kannelmäki; Maununneva; Malminkartano; Hakuninmaa; Kuninkaantammi; Honkasuo) | 46. Pitäjänmäki (Pajamäki; Tali; Reimarla; Marttila; Pitäjänmäen yritysalue)
- Keskinen suurpiiri: 10. Sörnäinen (Vilhonvuori; Kalasatama; Sompasaari; Hanasaari) | 11. Kallio (Siltasaari; Linjat; Torkkelinmäki) | 12. Alppiharju (Harju; Alppila) | 17. Pasila (Länsi-Pasila; Pohjois-Pasila; Itä-Pasila; Keski-Pasila) | 21. Hermanni (Hermanninmäki; Hermanninranta; Kyläsaari) | 22. Vallila | 23. Toukola (Toukola; Arabianranta) | 24. Kumpula | 25. Käpylä | 26. Koskela | 27. Vanhakaupunki
- Pohjoinen suurpiiri: 28. Oulunkylä (Pirkkola; Maunula; Metsälä; Patola; Veräjämäki; Maunulanpuisto; Veräjälaakso) | 34. Pakila (Länsi-Pakila; Itä-Pakila) | 35. Tuomarinkylä (Paloheinä; Torpparinmäki; Tuomarinkartano; Haltiala)
- Koillinen suurpiiri: 36. Viikki (Viikinranta; Latokartano; Viikin tiedepuisto; Viikinmäki) | 37. Pukinmäki | 38. Malmi (Ylä-Malmi; Ala-Malmi; Pihlajamäki; Tattariharju; Malmin lentokenttä; Pihlajisto) | 39. Tapaninkylä (Tapaninvainio; Tapanila) | 40. Suutarila (Siltamäki; Tapulikaupunki; Töyrynummi) | 41. Suurmetsä (Puistola; Heikinlaakso; Tattarisuo; Alppikylä; Jakomäki)
- Kaakkoinen suurpiiri: 19. Mustikkamaa–Korkeasaari | 42. Kulosaari | 43. Herttoniemi (Länsi-Herttoniemi; Roihuvuori; Herttoniemen yritysalue; Herttoniemenranta) | 44. Tammisalo | 48. Vartiosaari | 49. Laajasalo (Yliskylä; Jollas; Tullisaari; Kruunuvuorenranta; Hevossalmi) | 50. Villinki | 51. Santahamina | 53. Ulkosaaret (Länsisaaret; Itäsaaret; Aluemeri)
- Itäinen suurpiiri: 45. Vartiokylä (Vartioharju; Puotila; Puotinharju; Myllypuro; Marjaniemi; Roihupellon teollisuusalue; Itäkeskus) | 47. Mellunkylä (Kontula; Vesala; Mellunmäki; Kivikko; Kurkimäki) | 54. Vuosaari (Keski-Vuosaari; Nordsjön kartano; Uutela; Meri-Rastila; Kallahti; Aurinkolahti; Rastila; Niinisaari; Mustavuori)
- Östersundomin suurpiiri: 55. Östersundom | 56. Salmenkallio | 57. Talosaari | 58. Karhusaari | 59. Ultuna (Landbo, Puroniitty)
Historjá
Ruoŧa gonagas vuođđudii Helssega jagis 1550. 1700-logus huksejuvvui Helssega ovdii ladni (suomagillii Suomenlinna, ruoŧagillii Sveaborg) vuoi sáhttet bealuštit iežaset Ruošša vuostá. Helsset válljejuvvui oaivegávpogin jagis 1812 dan maŋŋá go Suomas lei boahtán oassi Ruošša keisárriikka. Helssegis šattai Suoma dásseválddi oaivegávpot jagis 1917.
Viidodat ja dálkkádat
Viidodat oktiibuot 686 km²
Eananviidodat 186 km²
Mearraviidodat 500 km²
Jagi gaskaárvvosaš temperatuvra (2003) + 5,6 °C
Lieggasamos mánotbadji, suoidnemánnu, gaskaárvvosaš temperatuvra + 17,2 °C
Čoaskámos mánotbadji, guovvamánnu, gaskaárvvosaš temperatuvra - 4,9 °C